2023: metų geriausieji & atradimai
Metų apžvalgų bumas jau seniai praėjo, kažkas jau sutelkė fokusą į naujas patirtis, bet būkite pasveikinti tie, kurie nusprendėte atsiversti šį puslapį.
Užsivedžiau šį blogą, nes jaučiu, kad turiu ką papasakoti ir galiu dalintis vertingu turiniu. Savo mintimis ar idėjomis ne visada galiu pasidalinti klubo rūkomajame, arba renginyje - išsiskiriantys žmonių prioritetai ir situacijų nelankstumas paprasčiausiai to neleidžia daryti. O taip pat mėgstu labiau klausyti ir rašyti, negu pliurpti - šnekamajame diskurse mintys dažnai pasimeta ir lieka neišgvildentos iki galo. Trumpai tariant, šio blogo tikslas apžvelgti aktualią ir mėgstamą muziką, kalbinti įdomius muzikos kurėjus, renginių kuratorius, selektorius ir kitus žmones, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie prasmingų srovių elektroninės ir alternatyvios muzikos pasaulyje. Pastaraisiais metais jis vis stipriau pradėjo atsiduoti dirbtinumo ir funkciškumo tvaiku, o muzikos klausymasis ir dalinimasis ja nuėjo į paribius. Tad norisi tai pakeisti. Visgi šiame įraše apie tai plačiau nesiplėsiu, o pasidalinsiu tuo, kas paliko įspūdį 2023 metais muzikos leidinių atžvilgiu.
Negaliu sakyti, jog 2023-ųjų klubiniai relyzai buvo labai įkvėpiantys (labiau jaučiau suvienodėjimą ir blankumą). Todėl natūralu, kad mano favoritų sąraše dominuoja atmosferinė, eksperimentinė ar sąmoningesnio klausymo reikalaujanti muzika. Jos buvo tikrai nemažai, bet kadangi (galimai) jūsų attention span nėra didelis, tai aprašiau tik 10 albumų/leidinių. Jiems nesuteikiau eiliškumo, tad visi vienodai sveria. Likusius sudėjau sąraše. (paspaudę ant pavadinimo, nukeliausite į albumą)
BSS - Vanta (Dekmantel)
Kaip dažnai mes klausomės muzikos sąmoningai pasirinkdami aplinkybes, aplinką ir nuotaiką? Šiais metais vis dažniau užduodavau sau šį klausimą su tikslu išsiaiškinti, ar tai prisideda prie geresnės muzikos įsisavinimo patirties ir padeda išvengti situacijos, kai atmeti muziką iš pirmų paklausymų. Pamatęs, kad amsterdamietis prodiuseris Luigi a.k.a BSS išleidžia ambiento albumą ir paklausęs pirmojo kūrinio ‘Vanta’, iš karto supratau, kad tai bus jausmingas darbas, kviečiantis paklausyti jo kitaip - ceremoniškai. Tomis dienomis, vėsioje rugpjūčio DT Campo naktyje, nuklydau pailsėt ant tiltelio ir pamačiau danguje keletą meteoritų. Tuomet ir atėjo suvokimas, kaip aš jo norėsiu klausyti. Kitą vakarą sėdau į bolidą, nusigrūdau į pievas Vilniaus rajone, išsitiesiau ant sėdynės ir pro liuką stebėjau žaismą danguje klausydamas albumo. Tai buvo neįkainojamas jausmas. 45 minučių ir 11 kūrinių kompozicija yra paprastumo ir intymumo pavyzdys - jautriomis melodijomis ir svajingais sintezatoriniais suktukais jis panardina tave į ramybės oazę, kurioje persipina gražiausi prisiminimai, ateities svajonės ir žmogiškas pažeidžiamumas. Visi kūriniai paišo atskirus - švelnesnius, intensyvesnius, spalvotus - peizažus, kuriuose klausytojas interaktyviai dalyvauja ir gali būt suklaidintas, kad tuoj jau čia atsiras beatas, bet tai tik dar viena dėlionės dalis. Man atrodo, kad Luigis šiuo albumu apnuogino nemažą savo esybės dalį, ir, jeigu taip ir yra, tai yra nepaprastai žavu, nes jo žinutė buvo labai stipri. Tiems, kas klausėte Beesmunt Sound System ar BSS kūrybos ankščiau, bet norite išgirsti kitą, intymesnę pusę - you’re in for a different treat.
Esminis kūrinys: Vanta
Simo Cell - Cuspide des Sirenes (TEMƎT)
Mano gyva pažintis su Simo Cell įvyko 2021-aisiais metais, kai leidausi į solo kelionę Dekmantel Selectors festivalyje. Atradimų čia buvo daug, bet prancūzo setas buvo vienas įsmintiniausių - jis meistriškai keliavo per žanrus, nevengdamas ironijos ir eksperimentuoti, taip pateikdamas ištisą netikėtumo faktorių. Po bangerinių EP, šįmet jis išleido pirmąjį albumą, kuriame įkūnijamas protagonistas, ieškantis mistinio ežero bei susiduriantis su magiškais išbandymais ir savirefleksijos momentais. Albume gyvuoja atskiras pasaulis, kuriame nemažai kinematografiškumo, 90-ųjų RPG žaidimų pėdsakų ir mistikos, kurią Simo Cell apvelka į intensyvų ritmikos, akustinių instrumentų ir spalvingą elektroninių glitchų drabužį. Dubstepas, broken techno, Jersey Club, trapas - ko čia tik nėra, skambančio su originaliu žvilgsniu į ateitį. Albumo reikėtų klausyti kaip vientisos istorijos, nuo pirmo iki paskutinio gabalo.
Esminis kūrinys: behind the waterfall
Man Rei - Health (Somewhere Press)
Pastaraisiais metais mano akiratyje dažniau pradėjo figurūoti shoegaze ir dreampop žanrai. Dar negalima teigti, kad jie išgyvena atgimimą, bet matome nemažai naujų formų ir eilę kokybiškų relyzų. Pagavęs algoritmą, vasarą atradau naują Frankfurte reziduojančios estės Man Rei albumą “Health”. Albumas mane iš karto patraukė dangiška atmosfera nuo atidaromojo kūrinio “I Don’t Want The Money”. Čia elegiškame sintezatorių gausme aidintis Kristin balsas tave traukia atsigulti į melancholijos patalus. Gali atrodyti, kad užsiliūliuosi per ilgai, bet klausant albumo, pereini per įvairius emocijų sluoksnius - nuo sielvarto ir nepasitenkinimo iki vilties bei susitaikymo. Kai kuriuos kūrinius į viršų ištempia gitaros, kitur ima viršų synthai, bet neabejotinai ryškiausią įspaudą palieka jos vokalas - galbūt net išraiškingiausias, ką girdėjau šiais metais. Stiprus darbas, kuris nugula į aukštą Somewhere Press leiblo lentyną. Rekomenduoju pacheckinti ir leiblą, kurio leidžiama eksperimentinė muzika provokuoja ir atkreipia vis daugiau dėmesio.
Esminis kūrinys: Thirty
Oreste - Swelling Truth (Annulled Music)
Yra albumų, kurie nepelnytai nepatenka į platesnės auditorijos akiratį ir jautiesi privilegijuotas, kad juos atrandi. Oreste, prodiuserio iš Nanto, albumas hipnotiškai lipdo gijas tarp gamtos, dangaus ir miesto pasaulių, kuriuose dėka kruopštaus garso dizaino inputo girdi visas įkomponuotas detales ir jų sąveiką. Albumą sudaro 16 kūrinių, ir tai nėra tas atvejis, kai užklumpa mintis, jog kažkas iškrenta iš konteksto ir kompozicija yra per ilga. Didelė dalis albumo paremta tamsesnių atspalvių ambientika ir drone tekstūromis, bet jį papildo deep techno (pvz, Loyal and neutral, Locus form, the earth hath bubbles) gabalai, suteikiantys pulso. Nors jo negalima vadinti minimalistišku, beklausydamas jaučiau nemažai sąlyčio taškų su Hiroshi Yoshimuros, Ryuchi Sakamoto ar Donato Dozzy garsinėmis išraiškomis. Tinka klausyti ir gūdžią žiemą namuose, ir vaikščiojant temstančio miesto maršrutais.
Esminis kūrinys: Quivering Whispers
A.S.O. - A.S.O. (Low Lying Records)
Ko gero, klausiamiausias ir metų favoritas. A.S.O. praėjusį pavasarį elektroninės muzikos padangėje driokstelėjo kaip perkūnas iš giedro dangaus, ir išleido jausmingą albumą, kuris papirko savo tikrumu. Duetas, kurį sudaro prodiuseris Lewie Day (dar geriau žinomas Tornado Wallace pseudonimu) ir dainininkė Seror-O'Neill, maloniu dream-pop brizu nardo po nostalgijos, meilės ir aistros baseinus. Beveik visi albumo kūriniai įvilkti į lėtą tempą, turi kabliuojančią trip-hopo grūvinę liniją, arba žemiškų atmosferinių elementų, kurie puikiai apsijungia su seksualiu, kartais elegišku, Seror vokalu. Yra čia Lyncho filmų atmosferos, Bowery Electric potėpio ir Mazzy Star saldžios jaukumos. Todėl matau nemažai priežasčių, kodėl A.S.O. šiais metais turėtų kilti į viršų. Šiais metais nusimato ir jų LIVE pasirodymai, reikėtų tikėtis, kad galėsime atsižvežti juos į Lietuvą.
Esminis kūrinys: Rain Down.
Mikkel Rev - The Art of Levitation (A Strangely Isolated Place)
Moderniojo tranzo vėliavnešys Mikkelis Rev išleido albumą, kurį būtų galima pavadinti euforine kelione. Nuo duoklės 90-ųjų ambientikai ir hipnotinio downtempo iki energingų, klubui adaptuotų 4x4 viražų, visas albumas švelniai glosto ausį ir tam tikra prasme perkelia tave į levitavimą tarp svajingų kosminių erdvių. Norvego kūryba man vis labiau tampa artimesnė, o, manau, kažkada Lietuva pribręs ir jo atsivežimui.
Esminis kūrinys: Crater
Yo La Tengo - This Stupid World
Džiaugiuosi momentais, kaip ateina muzika į mano gyvenimą. Praėjusią žiemą Radio Vilnius studijoje hostinome Vladimirą Ivkovičių, kuris pasidalino puikia muzika Dykumos laidoje. Studijoje buvo penki žmonės, visai jaukiai šnekučiavomės, ir Vladimiras uždėjo svajingą amerikiečių indie roko grupės Yo La Tengo kūrinį "Miles Away”. Nutilome ir klausėmės, kokia čia maža audio pasaka užpildo orą. Po to nusprendžiau perklausyti Yo La Tengo albumo pilnai. Grupę sudaro trys nariai - Georgia Hubley (bugnai, perkusija), James McNew (gitara, bosas) ir Ira Kaplan (gitara) - kurie kartu kuria jau virš 30 metų. Albumas, kaip ir suponuoja jo pavadinimas, deda pareiškimą apie pasaulio netobulumus, pabaigas ir laiko ribotumą. Visgi tokios eilutės kaip “I Want To Fall Out Of Time” kviečia klausytoją pamiršti konstruktus, nuo kurių mes nepriklausomi, o taip pat pabrėžia ilgaamžės grupės aktualumo pareiškimą. Albumas turi “raw” skambesio (lyg būtų įrašinėjamas garaže, kuriame bendra vizija ir clickas juntamas ore) ir savyje sutalpina tiek modernaus, tiek seno 90s roko skambesio, o tai įtikinamai apjungti šiais laikais nėra lengva.
Esminis kūrinys: Miles Away
Andre 3000 - New Blue Sun
Outkast narys Andre 3000 metų pabaigoje išleido savo pirmą solo albumą, ir jis yra visiškai skirtingame polyje nuo jo ankstesnės kūrybos. Nors kūrinių pavadinimai sufleruoja apie jo neieškojimą žodžių kišenėje ir yra daugiau mažiau stumykla, pats LP yra atmosferinė ir medatyvi kelionė be lyricsų. Fleita, kurią Andre mokėsi įvaldyti per pastarąjį dešimtmetį, yra esminis ir vedantysis albumo instrumentas, kurį papildo begalė kitų elementų. Šios kruopščiai sustyguotos mišrainės dėka esi kelionėje per džiungles, paplūdimius ir urbanistinius kraštovaizdžius. Paprasčiau kalbant, albumas paverčia gyvenimą gražesniu. Bent jau man. Tikiu, kad nuspalvins ir jūsų.
Esminis kūrinys: Ghandi, Dalai Lama, Your Lord & Savior J.C. / Bundy, Jeffrey Dahmer, And John Wayne Gacy
Patricia Kokett - Psykhe (Isla to Isla)
Patricia Kokett a.k.a Gediminas Jakubka savo kūrybą leidžia ne taip dažnai, bet kai tai įvyksta, žinai, kad sulauksi išjaustos kompozicijos, kurios kokybės kartelė yra iškelta aukštai. Pavasarį pasirodęs naujasis jo LP “Isla to Isla” leible nėra išimtis, ir, galėčiau teigti, slenkstinis Gedimino darbas. Lyginant su anksčiau išleistais “Diabel” ir “Bizarr”, kuriuose paniri į lėtesnę ar ekstazišką tranzo būseną, “Psykhe” yra elektrifikuotas ir tamsesniais potėpiais sumegztas albumas, kurio beklausant, atrodo, tik ir norisi gaivališkai išsinerti ir patirti išsivalymą šokyje. Nuo distopinių “Love Your Ghosts” ir “Khaoss” iki šviesos spindulį tamsoje piešiančių “Das Risiko” bei “Sangre Raph”, relyzas džiugina išraiškingumu ir nuoseklia electro linija. Palinkėsiu Gediminui įprasminti savo kūrybą dar platesniuose ir prasmingesniuose vandenyse, tam jis fundamentalų pagrindą jau sukūrė.
Esminis kūrinys: Das Risiko
Karkossyn - Troubled Youth (UVB-76 music)
“Tai bent konkretiena”, - pagalvojau sau, kai pirmą kartą išgirdau “Troubled Youth” relyzą. Instant buy. Originalumą industriniame productione išgauti nėra lengva, o juo labiau jį paversti daugiau nei DJ toolsu. Bet Bristolio prodiuseriui Karkossyn tas pavyko. Jis penkiuose kūriniuose metalurgiškai keliauja nuo glitched trip-hopo iki distortiono užpildytu breakbeato, ir nejučia suaktyvina jutiminę sensoriką. Keista, kad EP neprasidėjo nuo vokalizuoto ir distopinio ‘City Chaos’, kuris, atrodo galėtų būti puikus įvadas į tai, koks kūvaldiškumas laukia kituose. Have a dig, it’s worth it.
Esminis kūrinys: Covered in Sand
Kiti išsiskyrę leidiniai:
EXEM - Atlanta (Lizdas Records)
Laurel Halo - Atlas (Awe)
DARKSIDE - Live at Spiral House
Teatre - 2 Songs (Ferry Lane Records)
Volodymyr Gnatenko - Яма (Self-Released)
The Drift Institute - Damages and their Slices (Pensaments Sònics)
The Future Sound of London - Environment 7.003 (self-released)
Nabihah Iqbal, Maria Spivak, Jaakko Eino Kalevi, Prins Emanuel and Cosmic Neman - Extra Muros - Switzerland (FLEE)
Philipp Otterbach - The Dahlem Diaries (Music from Memory)
Punktò - QQ (Isla to Isla)
Tzusing - 绿帽 Green Hat (PAN)
UŽUPIS - Constitution Song ft. Laima (UŽUPIS)
Christian Coiffure - Lookabook 2021-2023 (Comic Sans Records)
Sofia Kourtesis - Madres (Ninja Tune)
Sindh - Gupta Tribes (self-released)
Jonas Raudonius - GARŠVA OST (self-released)
DJ NEPHIL - SCIENZ OF LIFE (Sons of Traders)
April Magazine - Wesley's Convertible Tape For The South (self-released)
Hydroplane - Selected Songs (1997-2003)