Galbūt šį tekstą skaitote jau gulėdami paplūdimyje siurbčiodami limoncello, arba keikdamiesi, kad per tokius gerus orus turit likti mieste. Bet, kaip ten sakoma, vienam ilgai skaitiniui laiko tikrai užteks.
Sugrįžtu po ilgesnės pertraukos su tikslu apžvelgti pastaruoju metu pasirodžiusią lietuvišką muziką bei 2024 m. Lietuvos alternatyvios/elektroninės muzikos festivalius.
Pradėkime nuo to, kuo pulsuojame - festivalių.
2024 m. vasaros festivaliai
Lietuviškų festivalių vasara, kaip ir kiekvienais metais, yra turtinga savo skaičiumi. Remdamasis įvairiais šaltiniais, suskaičiavau, kad šįmet jų bus apie 30. Tai apima roko, pop, elektroninės muzikos ir hibridinius gatheringus. Skaičius, galimai, yra didesnis, nes turime mažame rate vykstančių neansuojamų festivalių. Šis tekstas nėra mokslinis tyrimas, o mano asmeninės įžvalgos bandant analizuoti Lietuvos festivalius elektroninės muzikos kontekste. Ne visus festivalius įtraukiau dėl ribotumo ir aktualumo. Juo labiau, su kai kuriais esu per mažai susipažinęs, kad galėčiau daryti konkretesnes išvadas. Todėl susikoncentruosiu į tuos, kurie a) orientuoti į elektroninę-alternatyvią muziką b) kuria arba teoriškai turi potencialo sukurti pridėtinę vertę (įskaitant ir komercinius).
Netektys
Šią vasarą pasitinkame su nukraujavusiu festivalių reljefu - tokių, kurių pasigesime, yra bent trys. Po 13 editionų savo egzistavimą baigė alternatyvios, roko ir metalo muzikos festas Devilstone, apjungęs muziką, workshopus, sporto turnyrus ir kitas veiklas. Jame apsilankyti neteko, dažniausiai man kirtosi su Yaga arba kitomis veiklomis, bet kolegų atsiliepimai buvo vienareikšmiški - jis įliejo šviežio kraujo, buvo gera kultūrinė-muzikinė edukacija, o prie viso to - galėjai ir gerai nusiraut. Ženkliai sumažėjusi Anykščių savivaldybės parama, ėjimas į minusą ir natūraliai išnykęs organizatorių užsivedimas yra logiškos priežastys šiai griūčiai.
2023-aisiais penktąjį kartą vykęs Braille Satellite šiais metais nebevyks, ir tuo pačiu su savimi paliko tuščią vietą eksperimentinės-DYI muzikos nišoje. Jis subūrė menininkus, klajoklius ir šiaip keistuolius, kurių galbūt Lietuvoje įprastai nesutiksi. Vėlgi, kai didesnis galvos skausmas yra sukrapštyti pinigus festivalio išlaikymui, o auditorijos neužtenka tam padaryti, čia pasiekiamas akligatvis.
Trečias praradimas yra Digital Tsunami kolektyvo organizuotas DT Camp. Didelį dėmesį electro ir analoginiam soundui skyręs festivalis yra vienas iš nedaugelio, kur nemažą auditorijos dalį sudarė užsieniečiai, žinantys dėl ko atvažiuoja ir sugrįžta. No bullshit filosofija, nuoširdumas, aukšta kartelė muzikos kokybei ir pasaulietiniai, smalsūs žmonės - yra pakankamai priežasčių, dėl kurių jis įsirašė į istorijos memuarus, kurių negėda bus parodyti ateities kartoms. DT komanda nuleido helikopterį, kai tam tikrai atėjo laikas. Visai, kaip Alexas Fergusonas, pabaigęs Manchester United trenerio karjerą aukštumoje. Prisiminimai bus šviesūs, bet panašaus susibūrimo šiuo metu nėra ir jo trūks.
Ką galima pasirinkti vietoje to?
Esminiai karštieji taškai
Audra (Birželio 5-9 d., Kaunas)
Rašant šį tekstą, vienas a-must festivalis jau yra įvykęs. Kaune praūžė trečioji Audra, kuri pateikė pakankamai argumentų susiplanuoti kelionę ir turėti prasmingą keturių dienų laiką - muzikaliai ir kultūriškai. Programa nebuvo skirta tiems, kurie skundėsi, kad nėra daužančių headlinerių. Festivalio fokusas buvo padėtas į progresyvų žmogų, kuris turės galimybę pasinaudoti įvairiapuse meno ir muzikos programa bei išsivežti iš Kauno daugiau, nei audringą šokį, ar chit-chatą prie kokteiliuko. Dienomis ir vakarais galėjai pasirinkti išlaisvinti kūrybingumą dirbtuvėse, sudalyvauti ekskursijose, klausytis diskusijų su atlikėjais ir menininkais, susipažinti su talentingų kūrėjų instaliacijomis. Muzikinė dalis buvo įvairiapusiška, komanda išnaudojo rekonstruojamas erdves Mykolo Žilinsko meno galerijoje, surengė koncertus bei šokius Ąžuolyno parke ir Pergalės plieno fabrike. Nuo eksperimentinių Shackleton, Gabber Modus Operandi ir KINK gyvų pasirodymų iki Octo Octa, Imogen ir Objekt DJ setų, dėmesys buvo skirtas ir eksperimentinei, ir šokių muzikai. O kur dar eilė mūsiškių, kurių rolė buvo nemažiau svarbi. Pavyzdžiui, Art Cue vaikinai ketvirtadienį sukalė puikų LIVE pasirodymą - gaiviai nuskambėjusi house muzika, kurios gal ir nesitikėjau tokios išgirst. Man patiko bendra socialinė energija tvyravusi ore, garsas ir vizualinis pasiruošimas. Nepatiko tvankuma galerijos stage’uose (BŪČIAU DARĘS KITAIP!!!). Nepaisant to, kad Audros finansiniai resursai buvo nepalyginamai mažesni, nei 2022-aisiais (n.b Kaunas buvo Europos kultūros sostinė), manau, kad festivalis pajungė aukštesnį bėgį ir užsidirbo bendruomenės pasitikėjimą arti šią vagą toliau, nes nuoširdumas visada turi grįžtamąjį ryšį. Geri šokiai ir edukacija - mums to labai reikia, ir linkiu komandai nepamesti ryžto auginti kultūrą ilgiau. Lizdas yra vėliavnešiai, kuriais tikiu labiausiai.
Yaga Gathering (liepos 11-15 d.)
Bilieto kaina: 129 eurų.
Dzūkijos miškuose vykstanti Yaga yra vienas ilgiausiai vykstančių festivalių Lietuvoje. Per dvidešimtmetį jis užsiaugino daug sluoksnių ir margą ekosistemą, kuriems vieno karto pažinti neužteks. Kad ir ką pižonai besakytų, klajoti čia malonu, nes nežinai, kokių siurprizų pateiks palapinių miestelis, veiklos ar scenos. Visgi iš brandą pasiekusio festivalio tikiesi ir protingos muzikinės programos. Už jos stovi Sūpynių architektas Nerijus Damaševičius, kuriam iššūkis - iš ribotų resursų subalansuoti grynuolius melomanams, ir duoti duoklę paprastesniam festivaliautojui. Main stage (Valley) šiais metais dominuoja tribal bass, electro ir tranziniai motyvai. Pirmą kartą Lietuvoje su gyvu pasirodymu debiutuos shamanistinis japonų duetas WaqWaq Kingdom, naujos krypties bass muziką leidžiančio leiblo Nehza Records viršininkė Roni, paskutinės ukrainiečių kartos tranzerė Shjva, kuri sugros LIVE setą. Energingus šokius turėtų užkurti ir jau mums pažįstama leftfieldo tyrinėtoja Elena Colombi. Asmeniškai jaukiausiame ir į klausymą orientuotame Pinegrove stage’e pasirodys festivalio koziris Pavelas Milyakovas (aka buttechno, apie jį rašiau praėjusiame blogo įraše), kuris atliks gyvą ambient pasirodymą. Gyvai performins ir kinematografišką garsą prodiusiuojantis Pye Corner Audio bei dubo specialistai Froid Dub, o dar vienas vinis - amerikiečių ambientinio techno srovės vedlys Special Guest DJ. Prie visų svečių dar turėsime ir šūsnį lietuvių gyvų pasirodymų (Jonas Raudonius, Emer, Teatre, Undveld, Pijus Džiugas Meižis ir kt.). Kaip ir įprasta, veiks LRT Opus stage’as, kuriame, išlipus iš ežero ar upelio (šaltas, bet geras), laukia grupių pasirodymai ir Duskwood scenos tranzo spiralė. Apie plačią workshopų, paskaitų ir kitų patirčių programą nesiplėsiu - tiems, kuriems aktualu dvasinė ir fizinė saviugda, atras jiems artimų veiklų. Jeigu savo resursus ir laiką sudėsite į laisvalaikį Lietuvoje, festivalis yra vertas pasirinkimo.
River Sound Festival (Rugpjūčio 15-18 d., Kernavė)
Bilieto kaina: 75 eurų
Kai pasaulį išmaišę lietuviai sugrįžta į tėvynę su šviežiomis idėjomis, negali neduoti pasitikėjimo kredito. Adomas Gido ir Karolis Trippsy prieš dvejus metus Neries pakrantėje įsmeigė kuklų smeigtuką - vieną moderniausių šalyje River Sound garso studiją ir festivalį. Kokybė > kiekybė, gylis > paviršius yra aiškiai išreikštos jo pozicijos. Garsine perspektyva, fundamentalas atsiremia į hipnotinio techno ir tech house segmentus ir orientuojasi į klasikinį naratyvą su moderniais potėpiais. Šių metų programoje yra A-B kategorijos atlikėjų, atliksiančių gyvus pasirodymus. Pavyzdžiui, hipnozės meistrai Artefakt, savo relyzais papuošę esminius Delsin, Semantica Records leiblus. Taip pat - vienas geriausių švedų scenos eksportų Sebastian Mullaert, kurio meditatyvus ir estetiškas požiūris į techno garsą vertas išklausymo. Kernavėje išstos ir Kijyvo Closer klubo rezidentai Noizar, Ponura ir Lobanov K. (LIVE), jų psichodelinis minimalizmas turėtų būti įdomus išrankesniam klausytojui. Antrus metus iš eilės pasirodys ir savoje lygoje melancholišką soundą kuriantis Volodymyr Gnatenko bei mūsiškiai scenos vilkai. Į detales orientuotas soundsystemas, seminarai ir dirbtuvės (tiesa, jie dar neįvardyti), gamtos apsuptis - festivalis siunčia rimtą kvietimą užbaigti vasaros sezoną čia.
24 // funikulierius (Birželio 28-30 d., Ukmergė)
Bilieto kaina: 66,60 eur.
“grįžtam gadint gyvenimų, ardyt šeimų ir griaut karjerų”. Taip skamba po ketverių metų pertraukos sugrįžtančio funikulieriaus žinutė. Tai yra festivalis, kurio komunikaciją dėl geros stumyklos ir nuoširdumo statyčiau į prizines pozicijas, ir tu puikiai supranti, ką jame gausi - no fillers, only raw material. Šiais metais funikas bus lietuviškas, ir pasiūlys platų spektrą muzikinės programos ir veiklų. Gyvų koncertų amplitudė apims nuo Lietuvos pankroko veteranų Toro Bravo (nustebino) iki naują kūrybą neseniai pristačiusių Despotin Fam. DJ sąstatas apima reprezentuoja kone visus svarbiausių kultūroje dalyvaujančių Lietuvos klubų ir barų sluoksnius. Bus išieškoto house’o, į klyną kalančio electro ir senų gerų šlagerių. Funikui visad duodavau papildomą balą, nes prieš festą surengdavo konkursą mažai šansų pasireikšti turintiems didžėjams, kuriems atveriamas kelias pasirodyti platesnei auditorijai. Tiesa, šiais metais tokių žalių bus tik keli (konkurse dalyvavo ir jau kelis metus scenoje matomi DJ, ping orgams). Tarp veiklų - kovos medaus ringe, twerk workshop, tatūškės ir alus. Dėl nuoširdumo, funikas, neabejoju, kad bus ir jau beišeinančių į pensiją, ir nenupoliruoto veiksmą mėgstančio jaunimo vasaros nuotykių radare.
BONUS
Dar vienas dėmesį atkreipiantis lokalus festivalis vyks Rokiškyje birželio 28-30 d. ‘Alchemikai’ kolektyvas jau trečius metus kantriai kurią savo istoriją ir kviečia smalsuolius atvykti į Ignotiškio dvarą. Šiais metais festivalyje bus galima išgirsti ir gyvų perspektyvių kūrėjų pasirodymų (Art Cue, Ritmoganda, Deserted Island), ir scenos vilkų (Pakas, VHS Library, Cyber). Rokiškėnai nepamiršo ir kultūrinio aspekto, pavyzdžiui, lankytojai turės galimybę dalyvauti pokalbyje su buvusiu festivalių vilku Mariumi Lucka, pažinti vietinę kultūrą. Bilietas į festivalį 50 eur., tad tai skamba kaip nebloga galimybė išvažiuoti ir pamatyti, kas darosi už įprasto burbulo.
Nors ir ne festivalis (o gal tokiu taps), negaliu nepaminėti Šarūno Šimaičio tęsiamos serijos ‘Big Tasty Invites’, kuri skatina diskusijas apie scenos vystymąsį ir teikia prioritetą kūlturiniam pažinimui. Kaune šiais metais prasidėjusio renginio tąsa vyks liepos 5-6 dienomis Palangoje. Čia laukia ne tik šokiai Rąžėje su solidžiais užsienio svečiais Konstantin ir Yu Su, bet ir eksursijos po 90-00-ųjų Palangos klubinio gyvenimo vietas bei diskusijos popietės metu. Diskusijos, kurias moderuos Daina Dubauskaitė ir Loranas Vaitkus, šį kartą palies psichologinę atlikėjų būseną bei konkurencijos temas. Rekomenduoju nepraleisti.
Duonos ir žaidimų?
Šie metai buvo pirmieji, kai draugų chate ne žodžio nebuvo užsiminta apie Ant Bangos festivalį, ar jo jaunesnįjį brolį OLE. Užaugome šokdami Opiume ir Bangoje, bet dabar perdavėme estafetę auksiniam jaunimui, ir tiems, kurie nežino, į kokį vakarėlį papuolė. Vertybių nesutapimas ir įdomesnių muzikos srovių ieškojimas privertė žvalgytis kitur, bet tai nereiškia, kad nebus gero vakarėlio statistiniam lankytojui. Keletas mano trupinių:
OLE Festival (Birželio 20-23 d., Palanga)
Bilieto kaina: 90 eurų.
Paskutiniais metais ryškėja OLE Festival vardas. Festivalis veikia kaip buferis vėliau sekančiam Ant Bangos ir per keturias dienas siūlo kokybišką house programą skirtinguose Palangos taškuose - Rąžėje, Ošia paplūdimio bare ir 313 Wake Parke. Šių metų programos vinis - 1/2 The Knife grupės Olofas Dreijeris, kuris nevengia eksperimentuoti su šviesių atspalvių motyvais - dažnai išgirsi jį žongliruojant poliritminėmis melodijomis, baile funku ir melodijiniu house’u. Jeigu dalyvaučiau, eičiau klausyti šaunių damų Ogazon ir Marie Montexier setus iš plokštelių.
Ant Bangos (Liepos 18-22 d., Nida)
Bilieto kaina: 95 eur.
Praėjusiais metais Banga atšventė 10-metį atiduodama duoklę istorijai ir senąjai kartai, o prieš savaitę išleido ir pilno metro dokumentinį filmą. Neturėjau galimybės sudalyvaut peržiūroje, bet su sentimentais laukiu filmo online. Šiais metais Banga spalvingesnio motyvo estafetę perduota OLE, bet alternatyvos plačiau besidominčiam klausytojui neturi daug. Pagrindinis koziris padėtas ant Red Axes - su LIVE turu neseniai praūžę kirvukai yra sėkmės garantas bet kokiam gerai sustrateguotam vakarėliui. Jie yra ir svarbi Bangos istorijos dalis. Be lietuvių mylimų izraeliečių taip pat pasirodys peak-time šokių muziką serviruojantis Denis Sulta ir Lietuvoje jau distancijas prasukę Cormac ir Paula Tape.
Draugai marse (Liepos 4-6 d. Kaunas)
Bilieto kaina: 80 eur.
Prieš kelis metus ant mūsų krašto išsprogo naujas judėjimas - Draugai Draugams. Buvę Opiumo barmenai ir vaikystės draugai suprato, kad nori veikti nepriklausomai ir tiesiog sukurti gerą tūsą saviems. Viskas išaugo į sold-outinius renginius įvairiose Vilniaus lokacijose, o vėliau ir į festivalį vandenlenčių parke Kauno apylinkėse. Už tai juos ir sveikinu, panašių sėkmės istorijų turime mažai. Vyrukai keliauja po Europą ir domisi, kuo kvėpuoja globalios auditorijos bei taikliai atsirenka favoritus, čia viena iš jų sėkmės paslapčių. DD filosofija atsiremia į pumpuojančio house-trance segmentus ir šalia žengiančią euforiją. Po pandemijos Europa buvo tuo užsikrėtusi, tad logiška, kad ši srovė pradėjo laužti ledus ir apsnūdusiame Vilniaus burbule. Tai jaunai ir per daug neapsikraunančiai auditorijai kol kas dar nėra atsibodę. Draugai Marse festivalyje šiais metais ‘good vibes’ linija toliau vaidins svarbų vaidmenį, o turbūt įdomiausias festivalio aktas yra Panorama Bar rezidentė Natalie Robinson, užsirekomendavusi dėl klasikinio/soulful house apvilkimo į modernų rūbą. Atskiras komplimentas už tai, kad DD suteikia galimybę pasireikšti naujiems didžėjams ir motyvuoja kitus.
Šaknys (Rūgpjūčio 9-11 d., Šilaičiai)
Bilieto kaina: 100 eur.
Šaknys, kaip kylantis viesulas, per kelerius metus išsiveržė į sceną ir tapo dar vienu populiariu traukos tašku. Galbūt tai vienintelis festivalis atliepiantis lankytojo, kuris tiesiog nori pašokt pagal laiko patikrintus vardus ir pasidžiaugti gyvais koncais, norus. Nors Šaknys pastaraisiais metais išjojo ant kitų išauginto daržo pasikviesdamas tokius Lietuvoje mėgtsamus atlikėjus, kaip Tiga, Gerd Janson ir Red Axes, nuo festivalio pradžios skirtas didelis dėmesys jausmingo indie ir elektronikos sąveikai tapo sėkmės formule. Šiais metais melodiškumo bus dar daugiau - tarp headlinerių yra ryškų įspaudą elektroninės muzikos scenoje palikę Ame, Axel Bolman ir Kapote. Gyvos muzikos segmente surinkti Lietuvos alternatyvios scenos geriausieji - ba., Free Finga, Gabrielė Vilkickytė, Kamanių šilelis ir kiti. Bent trijų koncus šią vasarą tikrai noriu aplankyti.
Trumpas pamąstymas
Šiais metais elektroninės muzikos turime pakankamai didelę komercinių festivalių pasiūlą. Rinką šiuo metu yra monopolizavę Ant Bangos/OLE, Draugai draugams ir Šaknys, beveik visas kortas dedantys ant muzikos, kuri paranki masėms. Kai kurie iš šių festivalių/organizacijų jau turi išsvystę savo verslo modelį, ir galimai net nesvarsto eksperimentais paįvairinti programos, nes tai potencialiai atbaidytų prie sterilumo pratusį lankytoją. Visgi prisijaukinus klausytoją jį galima bandyti supažindinti su daugiau, nei viena niša - esamą galią ir įgytą auditorijos pasitikėjimą svarbu išnaudoti kultūrinei ir/ar muzikinei plėtrai. Visiškai priešingą dinamiką turi Audra, kuriai irgi reikia uždirbti, bet ji tai bando daryti labiau išsišakojusiu kultūriniu keliu. Kaip ir Audra, River Sound Solstice bei Yaga Gathering smalsesniam tyrinėtojui pasiūlys ne tik daugiau muzikinių sluoksnių apimančias klausymo/šokių patirtis, bet ir papildomas festivalio veiklas. Nors jų perkamoji galia nėra tokia didelė, bet jie turi daugiau potencialo įkvėpti ir auginti sąmoningumą savo lankytojams. Bendrai, mums trūksta stiprių festivalių, kurie rimtai užsiimtų kultūrine ekspansija ir nevirtų tame pačiame katile.
Šioje vietoje būtų galima leistis į platesnius kontekstus ir bendrą elektroninės muzikos scenos problematiką, bet šis tekstas jau ir taip per ilgas, paliksiu tai ateičiai. Na, in the end it’s all about fun, todėl #mumspx moto irgi yra išeitis.
Papildymas: Ammo komanda facebook puslapis paruošė naudingą lietuviškų festivalių špargalkę. Galbūt rasite ir savo favoritą.
Nauja lietuviška muzika
Exoternal - ZigZoyd (Isla to Isla)
Elektroninę muziką prodiusuojančias ir Lietuvoje reziduojančias moteris prodiuseres galima suskaičiuoti ant dviejų, o gal net vienos rankos pirštų. Todėl kiekvienas leidinys yra vertingas - vertinant tiek, kaip individualią kūrėją, tiek bendrą besidėliojančią tautinio identiteto mozaiką muzikoje. Ievą Burneikytę aka Exoternal galite žinoti iš jos kuriamos laidos ‘Flotsam Gems’ arba nuotykingų ir laužytais ritmais paremtų DJ setų. Po trijų metų pertraukos, ji išleidžia pirmą savo EP ‘Zigzoyd’, kuris skamba taip, lyg alkanas žvėris būtų pabudęs po 100 metų hibernacijos ir ieškotų gyvybės mašinų valdomame pasaulyje. 5 kūriniuose, kuriuose pinasi leftfield, IDM ir tribal linijos, Ieva sudėjo daug griežtos energijos ir vaizduotę provokuojančių garsovaizdžių. Nuo EP atidarančio karingo 4x4 ‘NAHUM’ keliaujame per lengvai bauginantį pragaro ratą ‘Adroit Am I’, žaismingą ‘Bestia’, siurblinį ‘Espionage’ ir incidento džiunglių jėgainėje pasėkmėmis kvepiantį ‘Trapezoid Conundrum’. Kūriniuose nemažai intertekstualumo, galima girdėti tokių prodiuserių, kaip Zaliva-D ar UVB76 energetiką. Nors pačios aranžuotės nėra kompleksiškos, gabalų trukmė neištęsta, jie tinkami ir klausymui, ir gali būti protingai panaudoti istorijos kūrimui DJ sete. Tai yra puikus lietuviškojo Isla to Isla leiblo lentynos papildymas ir ambicingas Ievos pareiškimas. Pilnas kasetinis relyzas numatomas rugpjūčio 26 d.
Esminis gabalas:
7_/ - tolistenaloneto (self-released)
Čia nuskambėsiu, kaip koks trimitininkas, skelbiantis svarbią žinią piliai ir jos apylinkei, bet noriu pasidžiaugti, kad eksperimentinės muzikos žemėlapyje pasirodė naujas vardas. Po slapyvardžiu 7_/ besislepiantis kompozitorius Andrius jau ilgai kuria muziką spektakliams ir yra Artūro Areimos teatro garsistas, bet retai kada jį išvysi kitose terpėse (nors, štai, baigiant šį tekstą jis pasirodė šviežiame RUXTA renginyje Sodas 2123). Mano pažintis su juo įvyko 2022 metų rugpjūtį Radio Vilnius ŠMC rezidencijoje, kai hostinau panevėžiečių melomanų ‘Offbeat Metamorphosis’ laidą. Apsirūpinęs sempleriu ir analoginiu sintezatoriumi, Andrius atliko gyvą pasirodymą, kuriame paišė nuotykingas IDM mozaikas. Meškerę į ežerą jis stipriau užmetė šį balandį, išleisdamas pirmą savo albumą tolistenaloneto. Kompozicijoje nemažai daugiasluoksniškumo ir provokatyvumo - vieni gabalai tave veda per mažai pasikartojančias, kompleksines garso linijas (screw me off the grid), kiti tave paguldo į švelnios harmonijos ambientinį patalą (bt. abs 5; to the bedroom), treti tave priverčia pasijausti, kaip futuristinėje ceremonijoje (har_pArp; azimuth of january). Jaučiau referencus į elastingą Autechre ir Upsammy kūrybą bei DJ setus. 13 kūrinių, ne visuose struktūra vaidina svarbų vaidmenį, kai kur klausydamiesi sulauksite netikėtų posūkių arba pajusite, kad čia jau kuriasi šokio ritualas. Man patiko albumo nuotaikų kismas ir skirtinga garso architektūra (minimalizmas, o gal maksimalizmas?), tad rekomenduoju patikrinti ir jums. O pats gal jau pagaliau ir į spektaklį išsiruošiu.
Esminis gabalas:
Undveld - Hollowed (Captured Visions)
Undveld (Arno Brazaičio) muzika pirmą kartą mano ausis pasiekė 2017 metais. Tuo metu tamsesnė ambientinė elektronika man nebuvo artima, bet gerai pamenu, kad jo kūrinį False Mirages klausiausi, nes jis pajėgė pasiekti emocijas, laikytas po devyniais užraktais. Prasukam šešerius metus į priekį - galbūt išmokau įdėmiau klausytis, o gal ir introspektyvi muzika pradėjo rezonuoti labiau, bet jo kūryba kolekcijoje figūruoja dažniau. Man labai įstrigo paskutinis jo relyzas. Šį pavasarį jis debiutavo britų Captured Visions leible su kasetiniu leidiniu ‘Hollowed’, kuriame sintezatorių gausmas kuria sapnišką atmosferą. EP pirmas gabalas ‘Polaroid Of Your Life’ skamba taip, lyg sklandytum pūgos apimtame miegančiame mieste ir lėtai leistumeis ten, kur tave vilioja laužas arba jo iliuzija. ‘You'll See Me Again, But It Won't Be Me’ kuria lietingo ryto intensyvėjant kamščiui aplinkkelyje nuotaiką, bet tave už vairo tai tik ir įkvėpia gyvybei įsivažiuoti į dieną kitaip. ‘Can't Help Wishing’ pulsuoja ritminga elegija, o ‘Ode To Sentimental You’ dronai skamba kaip bažnytinis apsivalymas. Vaizduotė gali veikti keistai, bet faktas vienas, kad leidinys patenka į tą kraitį, kuriame per tamsą ateini į šviesą. Faktas du: Undveld toliau štampuoja muziką, kuri nusipelno daugiau dėmesio - tiek dėl gylio garso eksperimentuose, tiek dėl kokybiško introspekcijos/išnešimo į išorę balanso. Tiems, kas trūksta beato ir griežtumo, rekomenduoju paklausyti jo techno ir half-time vojažų prieš mėnesį išleistame EP 'Lost Futures'.
Esminis gabalas:
Natas Kunas - Unravelling the Everyday (self-released)
Vasaros pradžioje į mano radarą pateko dar vienas EP iš kūrėjo, kuris tyliai veikia šešėliuose. Donatas Vaitkūnas a.k.a Natas Kunas yra sintezatorių geekas ir šiuolaikinės ambient muzikos diggeris, kas du metus tyliai išleidžiantis savo eksperimentus į pasaulį kūrinių pavidalu, ir Radio Vilnius eteryje neseniai pradėjęs vesti vienintelę naktinę laidą ‘Sutemos’. Naujajame EP ‘Unravelling the Everyday’ jis pasitelkia klasikinius instrumentus - pianiną ir vargonus - ir apjungia juos į modernią simbiozę. Reverbinėje formoje sėkmingų eksperimentų galima girdėti vis daugiau - loscil // lawrence english įrašė albumą naudojant 1912 metais sukonstruotus vargonus, o Jasmine Wood reinterpretavo šimtametį pianiną. Tuo tarpu Nato Kuno keturi kūriniai skamba, kaip vienas ištęstinis, ir skirtingas gyvybes formas įgaunantis organizmas, harmonija flirtuoja su besibraunančiu chaosu. Avantgardiniame rūbe apvilktas EP trunka kiek daugiau nei 20 minučių, bet jos yra visiškai vertas jūsų dienos laiko.
Esminis gabalas:
Ambulance on Fire - Totem (self-released)
Alternatyvioje scenoje galima išskirti merginų grupę Ambulance On Fire, kurią sudaro Jūra Elena Šedytė ir Mėta Gabrielė Pelegrimaitė. 2022 metų vasarą jas pirmą kartą išgirdau Minimal Mondays renginyje, kur atlikėjos pristatė pirmojo savo albumo ‘Morning Yoga Meditation’ kūrybą. Man patiko įvairūs muzikiniai sluoksniai (nuo tamsesnės elektronikos iki synth-popo), su instrumentalu kontrastuojantys vokalai ir elektrifikuojanti emocinė išraiška. Prasukam du metus į priekį, merginos sugrįžta su ‘Totem’ albumu, kuriame mano paminėtos savybės evoliucionuoja toliau. Dainose įgarsinamos nerimo ir laimės emocijos, kurias išgyvename kiekvienas. Jūra ir Mėta jas apvelka žaismingomis, tarsi stebėtojo žvilgsnį įgaunančiomis melodijomis ir tai aplipdo dinamišku elektroniniu skambesiu. Nekonvencinės struktūros ‘Ice Cream’, ‘What’s The Point’ ir ‘Joy’ skamba, kaip tų emocijų viršūnės, tačiau gali jausti pulsuojančias, bet iki galo neišsiveržiančias kituose. Visko vienu ypu neištransliuosi, bet džiaugiuosi, kad plečiasi Ambulance on Fire eksperimentų paletė, kuri galbūt tokia yra vienintelė Lietuvoje. Šiuo albumu Jūra su Mėta pademonstravo, kad sėkmingai gali tyrinėti skirtingus žanrus ir nerti giliau į emocijų išraišką nesivaikant šablonų.
Esminis gabalas:
Classical Critical - Quake Series Vol. 1 (self-released)
Jeigu reikėtų įvardyti žanrus, kurie Lietuvoje yra mažiausiai reprezentuojami, dubstepas būtų kažkur sąrašo viršūnėje. UK kultūriniai vaisiai pas mus sunkiai prigyja, o ir bendruomenėms turbūt būtų nelengva užduotis susiformuoti. Visgi smagu, kad niša nėra kiaura - beveik vienas lauke karys, Viktoras Fedorenko a.k.a Classical Critical prodiusuoja muziką, kuri į žanrą bando pažvelgti iš skirtingų kampų. Ar tai būtų Davido Lyncho gabalų editai, ar originalus productionas, apimantis nutolusias kultūras, jo kūryboje galima rasti skirtingų gyvybės formų. Naujausias jo leidinys - trijų gabalų EP - yra duoklė legendiniam žaidimui Quake ir jį supančiam soundui, kurį formavo Trentas Reznoras iš Nine Inch Nails grupės. Viktoras savo kūriniuose įkūnija bauginančią ir izoliuotą žaidimo dvasią per agresyvias bosines linijas ir sci-fi/robotinius atmosferinius atgarsius. Gilesnis ‘Visor’ veda per mažai apšviestus tunelius ir šešėlių pakampes, ‘Phobos’ įprasmina akistatą su priešu, o eksperimentinis ‘Keel’ yra aštriausių peilių stalčiuje ekspozicija. Laukia dar dvi šios odės dalys, keep an eye for it!
Esminis gabalas:
Prie visų šių leidinių dar pridėsiu ir neseniai lietuvių prodiuserių paleistus editus seniems geriems gabalams.
Black Feeling jau anksčiau pasižymėjo originalia interpretacija Karališkos erdvės ‘Iš lėto leidžiasi saulė’ ir editais Dinamikos, Free Fingos kūriniams. Šį kartą jis grįžta su vasarišku 2001-aisiais išleistos Atlantos ‘Man Patinka Taip Gyvent’ dainos editu. Nostalgija vaikystei.
Kaunas taip pat nesnaudė. Ement pasidalino Lemon Joy ‘Balta Meilė’ (1997) purvinesniu draiviniu editu.
Ačiū, kad skaitote. Jeigu turite kažkuo pasidalinti, lauksiu jūsų komentarų - pastebėjimai, diskusija yra visad laukiami.
Ačiū už tokį turiningą tekstą. Labai patiko Exoternal.
Pridėčiau dar Swamp 2024 - https://www.facebook.com/events/1405387633375798